Viskas apie STINTĄ

KAŽKADA ANTRARŪŠĖS STINTOS TAPO GEIDŽIAMOS

Šiandien stintos pajūrio regione yra itin vertinamos žuvys. Tačiau ne visais laikais stintos buvo laikomos vertingomis.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad būta periodų, kai šiandien mėgstamos stintos buvo laikomos antrarūšėmis žuvimis, niekas jų nepirkdavo ir žvejai jas gyvuliams sušerdavo.

Šiandien lietuviai apie stintas kalba kitaip nei jų protėviai. Teigiama, kad šios žuvys yra vienos švariausių ir ekologiškiausių, lengvai išdaromos ir greitai iškepamos, labai skanios ir maistingos.

STINTŲ MAISTINĖ VERTĖ

Stintos pasižymi ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir maistine verte. Tai sveikųjų baltymų šaltinis, aprūpinantis organizmą aminorūgštimis. Kvapniosios žuvys taip pat turtingos mikroelementais: jose gausu geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, fosforo, chloro, fluoro ir molibdeno. Be to, stinta pasižymi vitaminų B ir D gausa. Stintas nesunku ruošti: jos lengvai valomos, o gamybos procesas reikalauja minimalių pastangų. Šias žuvis ypač rekomenduojama valgyti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jos yra lengvai virškinamos.

IŠ KUR KILO LIETUVIŠKAS STINTOS PAVADINIMAS

Manoma, kad lietuviškas stintos pavadinimas kilo iš vokiečių kalbos Stintfisch ar Stint (liet. „smirdžuvė").

KITŲ ŠALIŲ STINTŲ ŠVENTĖS

• Pietų Korėjos Indžės mieste kasmet vyksta trijų dienų festivalis, kurio metu žvejojamos ir čia pat valgomos Sojangho ežere gyvenančios stintos. Korėjiečiai šias žuvis valgo žalias ar skrudintas aliejuje.

• 1956 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Kelso miestas pasiskelbė pasaulio stintų sostine ir reguliariai organizuoja stintų šventes.

• Luistono mieste prie Niagaros upės žemupio kasmet vyksta šventė, kurios metu iškepama ir nemokamai dalijama apie 200 kg stintų. Šventės dalyviai raginami aukoti projektams, kuriais saugomi ir atkuriami Niagaros upės žuvų ištekliai.

• Paltamo provincijoje gyvenantys suomiai taip pat rengia stintų šventę - gegužės viduryje šurmuliuojantį festivalį Norssikarnevaali".

• Italams, gyvenantiems Kalabrijos regione, keptos stintos yra tradicinis Kūčių vakarienės patiekalas.

• Sankt Peterburge stintų šventė vyksta šalia Nevos upės, kai į ją neršti plaukia stintos iš Baltijas jūros Suomijos įlankos.

KODĖL STINTA KVEPIA AGURKAIS, O GAL ATVIRKŠČIAI?

Stintose yra tų pačių iš linoleno rūgšties susidariusių cheminių medžiagų, kurių aptinkama ir agurkuose. O kas – ar Stintos kvepia agurkais, ar agurkai stintom, jau rinktis Jums.

KODĖL STINTOS PRIEŠ NERŠTĄ SKANIAUSIOS IR LENGVAI PAGAUNAMOS?

Prieš nerštą stintos ima gausiau maitintis, todėl sukaupia daugiau riebalų, baltymų, jų skonio savybės būna geresnės nei kitu metų laiku. Pradėjusios gausiai maitintis, stintos nekreipia dėmesio į aplinką - čiumpa viską, kas jas suvilioja, netgi jeigu tas jaukas- pasmeigtas ant kabliuko. Būtent todėl, artėjant nerštui, jos taip gerai kimba.

KOKIOS STINTOS PAGAUNAMOS LIETUVOJE

Yra dviejų tipų stintų: migruojančių ir sėslių. Migruojančios vadinamos didstintėmis, gyvena Baltijos jūroje, sėslios vadinamos stintelėmis - giliuosiuose Lietuvos ežeruose.

Jos skiriasi dydžiu, gyvenimo trukme. Stintelės užauga iki 10 cm ilgio ir sveria vos kelis gramus. Didstintės gali išaugti iki 25-30 cm, bet dažniausiai būna 15-22 cm ilgio ir sveria maždaug 30-50 g. Stintelės subręsta 1-2 metų amžiaus ir gyvena kelerius metus, neršia tik kartą gyvenime. Didstintės subręsta 2-3 metų, išgyvena iki 7-9 metų.

Stintų gaudytojai ir valgytojai tvirtina, kad stintos - gražios žuvys. Išvaizda stintelės ir didstintės beveik nesiskiria: stinta - nedidukė verpstės formos žuvis žalsvai rusva nugara, melsvai sidabriškais šonais, baltu pilvu. Stinteles ir didstintes atskirti galima nebent pagal akių dydį. Stintelių akies skersmuo yra žymiai didesnis nei atstumas tarp akių. Didstinčių akies skersmuo gali būti tolygus tam atstumui ar net mažesnis.

KUR GYVENA DIDSTINTĖS IR KAIP DAUGINASI?

Didstintės gyvena Baltijos jūros priekrantėse iki maždaug 6 m gylio. Jos migruoja didžiuliais būriais likus keliems mėnesiams iki neršto. Neršimui idealiausias yra 6 laipsnių temperatūros vanduo. Stintos mūsų šalies vandenis pasiekia nuo Latvijos pusės: plaukia pro Šventąją, Palangą, Klaipėdą į Kuršių marias ir pro Nemuno žemupį traukia neršti.

Lietuvoje didstintės neršia dažniausiai kovo ar balandžio mėnesį. Jeigu žiema - palyginti šilta, nerštas gali prasidėti jau vasarį. Ikrus šios žuvys išleidžia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno. Patelė išleidžia iki 40 tūkst. ikrų. Dažnai po neršto stintos žūsta. Pasibaigus nerštui, stintų būriai yra linkę išsisklaidyti ir gyventi pavieniui.

KUO MINTA STINTA?

Stintos minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, lašišų ar menkių ir netgi savo, kai nėra kito maisto, mailiumi.

KADA STINTA GERIAUSIAI KIMBA

Stintos aktyvesnės būna naktį ir gausiais būriais plaukia šviesos šaltinio link. Todėl arčiau žibintų jos geriausiai kimba. Be to, lietus ir vėjas stintoms patinka labiau nei giedra ir šviečianti saulė.

IŠ KUR KILO LEGENDINIS „STINTAPŪKIS“ IR RITMAS

Šis žodis yra susijęs su senoviniu poledinės žūklės procesu, žinomu nuo 1915 metų: į 50 x 50 cm dydžio eketę kartu su tinklais merkiama 4 m ilgio eglinė ar pušinė lenta taip, kad virš ledo liktų kliūgis - jos galas, o žvejys, sėdėdamas ant kėdutės, galėtų medinėmis buoželėmis jį bumbinti, ritmingai pridainuodamas “stinta, pūkis, stinta, pūkis". Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, ir sprukdamos nuo šio garso jos papuola į tinklus. Baigus procesą, iš eketės pirmiausia traukiama lenta, tada - laimikis.